priregėti

priregėti
priregė́ti, prìregi, -ė́jo 1. tr. DŽ įžiūrėti: Lieminingos eglės, pušys į padanges mušės, kurių viršūnių atsivertęs nepriregėsi S.Dauk. Rašo tų laikų rašytojas, teip kruvina mūša buvusi, jog, kol vien priregėti galėjo jūros ledą, sako, vienu krauju raudonavo S.Dauk. Dėl smulkumo tabokų sėklos, kurią sėjant vos gal priregėti ir visu gebantesis sėjėjas, todėl gal ją par tankiai susėti S.Dauk. Tol aš lydėjau, kol priregėjau rūtvainikelį besvyruojantį N118. Koks miškas – negal nė kraštą priregė́ti Dr. Vandenio neprìregi (apie gilų šulinį) Lp. Tiek tu jo ir priregėsi (nebematysi)! Lp.
priregimaĩ adv.: Priregimaĩ ans gyvena, t. y. netoli, galì regėti J.
2. intr. SD175, Q97, R, I galėti kiek matyti: Akys spangios, žvikros, netikrai prireginčios R78. Akys nepriregiančios, nevaizdžios R106. Tas žmogutis jau neprìreg K. Nepriregiančios akys N. Jau pasenau, akys neprìregi i kojos ilsta Ml. Besveikatės jau senos bobutės – jau ir nepriregi, jau ir neprigirdi Rod. Jau vos bepriregįs yra LC1885,23. 3. intr. būti kiek matomam: Ne visi žmonės turi geras akis: vienam tas pats daiktas tik ką priregėti, o kitam visai gerai regėt Nč. 4. intr. pažiūrėti: Kitiems priregėti valgau, o menkas mano valgymas tėra J. 5. tr. daug ko pamatyti, prisižiūrėti: Esu cigonų priregėjusi daugybę Šts. Mes visokių priregė́ję žmonių Dglš. Ašenai vilkų priregė́jau, kai ganiau: tai kas trečia diena ateidinėdavo LKT355(Str). 6. tr. patirti, susidurti: Visa ko reika priregėti ant svieto Šts. Katras važinėjęs po svietą, visaip priregė́jęs Ad. Kiek priregėjau, ūkininkai stengiasi padaryti kiek galėdami daugiau dirvų VŽ1905,66. | refl. Lnk: Esu jau prisiregėjęs, kaip valdininkai tyko svetimų krislų ir lašų Šts. \ regėti; apregėti; atregėti; daregėti; įregėti; išregėti; nuregėti; paregėti; perregėti; praregėti; priregėti; suregėti; užregėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • apregėti — apregėti, àpregi, ėjo 1. tr. Rod pamatyti: Ir pirmadienį apregėsi tus žmonis Šts. Kad būtų buvęs anuo metu su kitais, tad būtų Jėzų apregėjęs DP402. Akimis savo negali apregėt Ižganytojo savo MP87. Jau dar̃ tai tieku tu jį apregėsi (nebematysi)! …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atregėti — atregėti, àtregi, ėjo 1. tr. pamatyti, pastebėti: Yra ir karvių pėdų, nu mes neatregime Dv. Lapė, kur buvus kur nebuvus, prišlytino ir cabakšt žu bandelės – tep boba ją ir atregėjo (tiek ir bematė) Rod. 2. refl. nustoti ką mačius: Atsiregėjau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daregėti — ×daregėti, dàregi, ėjo (hibr.) intr. galėti akimis patirti, primatyti: Aš nedàregiu, o ana nedagirdi Šlčn. Dàregiu nesuvis Ml. Jau kąsnį nedagirdžiu, nedàregiu Lz. regėti; apregėti; atregėti; daregėti; įregėti; išregėti; nuregėt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išregėti — išregėti, ìšregi, ėjo tr. 1. CI608 įžiūrėti, pastebėti: Įdeda į stiklus ir išrega daktarai visas ligas Šts. Aš išregiama iš žmonių esu (aukšta) LMD(Sd). 2. nebegalėti ko matyti, netekti, prarasti: Sūneli manas, artojėli manas, tai aš tave… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuregėti — nuregėti, nùregi, ėjo N 1. intr. galėti matyti: Nuregiu, regiu šviesiai SD45. 2. tr. Prng pamatyti, pastebėti: Žvalgytojai vienok naktį nenuregėjo žemaičių artinanties S.Dauk. Buvo kas nors nuregėjęs, kame piningus slėpė, dėl to ir pavogė Šts.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paregėti — paregėti, pàregi, ėjo 1. tr. J, Kč pamatyti, išvysti, pastebėti: Paklausysi dainų negirdėtų, nematytų daiktų paregėsi K.Bink. Ir pradės maži vaikai kalbėti lietuviškai ir ant sienų ir tvorų paregėsime parašus [gimtąja kalba] V.Kudir. Aš įlipau į …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perregėti — 1. tr. DŽ per ką kiaurai regėti, matyti: Jai netinka ir perregimos kojinės, ir aptempta suknelė A.Vencl. Saulius nė nedirstelėjo į tėvelio galvą, lyg jis būtų buvęs stiklinis, tikrai perregimas Vaižg. Kaip stiklas parregiamas Sut1. Vanduo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praregėti — praregėti, pràregi, ėjo 1. intr. DŽ pradėti matyti: Kaip plėkšną akies nuėmė, praregėjo šviesiai akis J. Paklausė aklas, nuėjęs nusimazgojo ir praregėjo M.Valanč. Tik patrynė akis ir praregėjo LTR(Auk). Jis, kai praregėjo, pamatė lanką didelę ir …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priregėjimas — sm. (1) → priregėti 4: Ne dėl širdies skaudėjimo, dėl svieto priregėjimo [verk] (kad pamatytų kiti, dėl akių) M.Unt. Spaviednę atliekta tiktai dėl priregėjimo svieto brš. regėjimas; apregėjimas; atsiregėjimas; nuregėjimas; paregėjimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • regėti — regėti, rẽgi (rẽgia), ėjo; H153, R 1. tr. suvokti žiūrint, matyti: Pastatė ant jo aukštą kuorą, kad iš tolo visi regėtų V.Krėv. Gerai žiūrėk, kad regėtumei FT. Kad tamsta regėtumi, nūsigąstumi! Mžk. Aš gi pati regėjau Aps. Akys rẽgi – darbo yr …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”